www.kvepalai.lt

  Spigino 33 laipsnių karštis, o Druskininkų miškininkai “padegė mišką”. Gaisro imitacijos reikėjo elektroninėms priešgaisrinio stebėjimo kameroms patikrinti.Druskininkų miškų urėdijoje praėjusį penktadienį pradėjo veikti pirma Lietuvoje antžeminė automatinė miško gaisrų aptikimo sistema.

  Su pastarosiomis dienomis šalį užliejusia karštų ir sausų orų banga kilo pavojus miškams. Juose labai sausa ir kasdien plečiasi teritorija, kurioje vyrauja ketvirtos klasės miškų gaisringumas. Jis jau apėmęs Anykščių, Joniškio, Kuršėnų, Mažeikių, Pakruojo, Rietavo Šiaulių ir Telšių urėdijų valdomas teritorijas bei dalį Marijampolės ir Šakių urėdijų valdomų teritorijų.

  Šių metų birželio mėnesį grupė miškų urėdijų bei Kuršių nerijos nacionalinio parko atstovų išvykoje į Viunsdorfo (Vokietija) miško gaisrų stebėjimo centrą susipažino su Antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos stebėjimo centro darbo organizavimu.

  Veiksmų plane, susidarius ekstremalioms ekonominėms sąlygoms miškų urėdijose dėl pokyčių medienos rinkoje bei finansinių išteklių naudojimo galimos ekonominės recesijos atveju, patvirtintame generalinio miškų urėdo 2008 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 1B-291, buvo numatytos priemonės ekonominėms sąlygoms miškų urėdijose stabilizuoti.

  Šią savaitę mūsų šalis atsisveikina su pirmuoju atkurtos nepriklausomos valstybės Prezidentu Algirdu Mykolu Brazausku. Lietuva iškilmingai į paskutinę kelionę pirmą kartą palydės Prezidentą.

  „Bebrai – vandens pakrančių baubai“, „Mušk bebrą – gelbėk Lietuvą“, „Bebrai – socialinė nelaimė“, „Mušk bebrą – gelbėk medį“, „Bebrai – Lietuvą užklupusi ekologinė nelaimė“, „Bebrų užtvankos skandina Europos Sąjungos milijonus“... Tai tik keletas „rėkiančių“ antraščių, pastaraisiais metais užplūdusių masinės informacijos priemones. Kuo nusikalto šie darbštumo simboliu tapę žvėreliai? Ar tokia visuomenės nuomonės formavimo tendencija yra adekvati? Gal tai ekologinio išprusimo spraga? Keista ir tai, kad kur kas mažiau kalbama apie didesnius kenkėjus – žiurkes, svetimas mūsų ekosistemoms ondatras, kanadines audines ar usūrinius šunis. Norint atsakyti į šiuos klausimus arba, dar daugiau, kiekvienam susiformuoti savo poziciją apie bebrų reikšmę Lietuvoje, būtina kiek įmanoma išsamiau susipažinti su šios rūšies biologija, vieta ekosistemoje ir kultūrinėje erdvėje.

  Nepatogi prekybos mediena tvarka, formalūs ir biurokratiniai suvaržymai stingdo tiek miškų urėdijų, tiek smulkiųjų ir vidutinių medienos perdirbėjų verslą. 

  Lietuvos eglynuose masiškai dauginasi netikrasis eglinis skydamaris, kuris pažeidžia įvairaus amžiaus medžius. Jaunesni želdiniai nuo skydamarių pažeidimų nudžiūsta. 

  Pastaruoju metu viešoje erdvėje pasitaiko įvairių straipsnių apie valstybinių miškų žinybą: kad ji dirba neefektyviai, kad ją būtina reorganizuoti. 2010 metų gegužę pasirodė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) eksperto Emilio Ruželės straipsnis tinklalapyje lrytas.lt, paremtas Valstybės kontrolės audito ataskaita. Straipsnyje jis pateikia savo samprotavimus apie miškų žinybą, nors jo samprotavimai daugeliu atveju prieštarauja Valstybės kontrolės (VK) pateiktoms išvadoms. Eksperto teiginiai nėra paremti skaičiais ar analize, todėl atsiliepdamas į E. Ruželės straipsnį pateiksiu konkrečius skaičius ir argumentus, kurie padės susidaryti realų vaizdą.

  Šių metų birželio 9 d. organizuojamas buvusios Miškų ūkio ministerijos darbuotojų Senjorų susitikimas „Miškų ūkio ministeriją prisimenant.."